Knyga „Aktoriai ir(gi) skanėdos. Ko neragavo žiūrovai“
Rūta ŠVEDIENĖ
Ši nauja (jau šeštoji) aktorės Nijolės Narmontaitės knyga, išleista leidyklos „Alma litera“ yra stora, bet lengvai skaitoma − per porą vakarų galima drąsiai perskaityti. Tai poilsio knyga. Visai patiko. Įvairūs aktorių prisiminimai apie vaikystę, studijas, darbą, nuotaikingos gyvenimiško nuotrupos, taip pat mėgstamų valgių receptai.
Knygą sudaro 4 skyriai. „Gyvenimas – tai teatras, o teatras – tai gyvenimas“. Ši dalis didžiausia. Pateikti aktorių Sigito Bareikio, Egidijaus Bavikino, Juozo Bindoko, Mindaugo Capo, Olego Ditkovskio, Ingos Maškarinos, Aisčio Mickevičiaus, Liudo Mikalausko, Eglės Mikulionytės, Ingos Norkutės, Elvyros Piškinaitės, Astos Preidytės, Rasos Rapalytės, Petro Skirmanto, Rido Žirgulio pasakojimai ir valgių receptai. Antras skyrius – „Kviečiu į šventę“ (premjeros, teatro dienos, jubiliejai, baliai, bohema, maistas). Čia pasakoja aktoriai ir režisieriai: Algirdas Paulavičius, Sigitas Stankūnas, Asta Preidytė, Julius Dautartas, Eglė Gabrėnaitė, Mindaugas Capas, Gytis Padegimas, Irena Liutikaitė, Saulius Eduardas Pauliukonis, Inga Norkutė, Juozas Bindokas, Liudas Mikalauskas, Nijolė Normantaitė. Trečias skyrius „Smako vaikystė“. Čia autorė pateikia savo pasakojimą apie vaikystės valgius ir šventes bei kitus prisiminimus. Na, o paskutinis skyrius – „Žaidžiu teatrą virtuvėje“. Čia pateikti autorės valgių receptai.
Žodžiu, perskaitę šią knygą sužinosite visokių įdomumų iš aktorių gyvenimo, taip pat rasite valgių receptų.
Knyga parašyta nuotaikingai, kelis kartus skaitydama prajukau. Beje, žodis „skanėda“, anot autorės, yra žemaitiškas, reiškia „skanaujantis, skaniai valgantis“. Tad esam kviečiami į skanėtų draugiją: pasimėgauti smagiomis istorijomis, paskanauti patiekalų.
Pateiksiu kelias ištraukėles iš aktorių prisiminimų ir vieną knygos autorės receptą.
Iš aktorės Astos Preidytės prisiminimų:
Kitą kartą vėl vaidinu oro deivę. Šoku. Pakeliu ranką aukštyn ir matau – didžiulis tėčio laikrodis ant riešo, pamiršau nusisegti. „O, Dieve, galvoju. − Oro deivė su laikrodžiu! Kosminiu greičiu nusiplėšiau ir sviedžiau, kur papuolė. Pasigirdo triaukštis keiksmažodis. Vėliau nukentėjęs vaikinas pasakojo: „Sėdžiu, laukiu frazės, kada reikės pakeisti dekoracijas, ir staiga į akinius atsitrenkia kažkoks daiktas“. Sudaužiau jam akinius, gerai, kad akies neišmušiau.
Iš Liudo Mikalausko prisiminimų:
Mudu su Egidijum (Bavikinu) dažnai kviečia pagiedoti per atlaidus. Dažniausiai solistai sako: „Pagiedosiu tik per Komuniją“. O mes su Egidijum – už maldaknygių, giedorkas – už parankių, ir tris kartus aplink bažnyčią kartu su procesija apeinam. Žmonės džiaugdavosi: „Artistai taip gražiai giedojo, procesijoje kartu su mumis ėjo“. Gera jaustis šventės dalimi.
Vienoje iš Tėvo Stanislovo bažnyčių abu su Egidijum turėjome giedoti grigalinę giesmę „Apšlakstyk mane, Viešpatie, vandeniu“. Vietinės moterėlės, nemokančios grigališkai su pavinguriavimais išdainuoti, pasilengvino gyvenimą: sutaktavo, sukūrė metrą ir traukė giesmę kaip kokį maršą. Mudu su Egidijum turim kartu su jomis dainuoti. Iš pradžių dar bandėm į tą maršą įsipaišyti, bet Egidijus iš juoko parklupo ir pradėjo „melstis“. Matau, net purtosi. Aš irgi puoliau ant kelių. O moterėlės į mus žiūri su didžiausia pagarba: „Kokie pamaldūs artistai“.
Iš Rido Žirgulio prisiminimų:
Išvykom su chebra kelias dienas pažvejoti. Vienas meškeres neša, kitas kuprinėje – trilitrinį stiklainį su sliekais.
Naktis. Laužas dega. Žvejojam. Nekimba. Metas naktipiečiams. Papjaustom užkandos, papilstom degtinytės. Tostas: „Už gerą žvejybą“. Išgeriam, lašinukais, svogūniukų laiškais užkandam.
Jaučiu burnoje žemes. Sakau draugeliui:
- Svogūnai žemėti. Nuplovei?
- Nuploviau, tikrai nuploviau.
Kitą rytą paaiškėjo, iš kur tos žemės. Pasirodo, atsidarė trilitrinis su sliekais ir tie ieškodami drėgmės sulindo į nuplautus svogūnų laiškus. Ir mes užkandome tais sliekais, ir niekam nebuvo bloga. Svogūnai, farširuoti sliekais, – visai nieko delikatesas.
Nijolės Narmontaitės receptas.
Šonkauliukai
4 skanėdoms reikės:
1,5 kg šonkauliukų,
3–4 laurų lapų,
Po 3–4 grūdelių kvapiųjų ir juodųjų pipirų,
5 žvaigždinių anyžių.
Karamelizuotam padažui:
2 nykščio ilgio šviežio imbiero šaknų (apie 100 g),
2 ar 3 šaukštų medaus,
2 skiltelių česnako,
žiupsnelio druskos,
2–3 šaukštelių sojų padažo,
2 šaukštų tiršto kečupo,
pusės citrinos sulčių,
aliejaus šonkauliukams apkepti
kepintų sezamų
Gaminimas
Šonkauliukus nuplaunu, supjaustau po du, įberiu druskos, sumetu pipirus, laurų lapus, anyžius ir verdu pusė valandos. Išgriebtus gražiai apkepu gilioje keptuvėje. Įdedu 2 šaukštus medaus ir gerai išmaišau. Išverčiu į lėkštę.
Gaminu karamelizuotą padažą: toje pačioje keptuvėje pakaitinu 3 šaukštus medaus, kai suskystėja, įtarkuoju imbierą. Gerai išmaišau, o kai užverda, supilu sojų padažą, citrinos sultis, sukrečiu kečupą, trintą česnaką. Šonkauliukus apvolioju padaže ir dar šiek tiek pakepinu, kad susitprėtų skonis. Apibarstau kepintais sezamais.
Šonkauliukai labai tinka su bulvių „sagomis“.
Bulvių sagoms reikės:
12 bulvių,
1/5 stiklinės miltų,
1 kiaušinio,
0,5 šaukšto sviesto,
Saujos išmirkytų kmynų,
žiupsnelio druskos.
Gaminimas
Bulves išverdu, sugrūdu, įmaišau miltus, kiaušinį, sviestą, druską. Suberiu išmirkytus nusausintus kmynus. Masę išminkau, iškočioju, taurele išspaudžiu norimo dydžio „sagas“, patepu sviestu ir dar apibarstau kmynais. Sudedu į skardą ir kepu, kol gražiai pagelsta.
4 Komentarai
Šaunuolė Rūta.
Jūs net pavadinimo perrašyti nemokate be klaidų, Jūsų pareigos to daryti neleidžia. Taip ir nesupratau ”skanėtos” ar ”skanėdos”.
Matyt, redakcija taip užrašė pavadinimą, o ne Rūta
Laikraštyje tai, mačiau, visur skanėda.
Jau ištaisė 🙂