Tęsiasi jubiliejinis, trisdešimtasis, profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams”. Režisierių scenoje išlietus skaudulius žiūrovai vertina labai skirtingai: vieni žavisi, kiti jaučiasi gniuždomi ir sako laukiantys spektaklio, kuris apkerpėjusiam, skubančiam žmogui suteiktų sparnus, pakylėtų jį nuo kasdienybės ir apšviestų…
Festivalyje „Vaidiname žemdirbiams” parodyta jau nemažai spektaklių. Kol kas žiūrovai palankiausiai įvertino Valstybinio jaunimo teatro vaidinimą „Trys mylimos” (98,3 proc.).
Pasak nuolatinės festivalio lankytojos Skapiškio (Kupiškio r.) kultūros centro režisierės Vitos Vadoklytės, jai pačiai teko prisiliesti prie „Vaidiname žemdirbiams” virtuvės: 1988 m. studijuodama režisūrą Klaipėdos universitete, praktikai pasirinko Rokiškio kultūros centrą. Jos atmintyje iki šiol išlikusios aktorių sutiktuvių akimirkos prie Rokiškio rajono ribos. Tuomet šventės šeimininkai svečiams pateikdavo įvairių užduočių: kulti pėdus, sukti girnapuses, šokti, dainuoti. Rokiškio teatrų festivalio dvasia paskatino V. Vadoklytę Skapiškyje organizuoti liaudies teatrų festivalį „Pienių vynas”. Režisierės nuomone, bendrajausmiai turi rinktis, dalintis įspūdžiais, nes tai skatina kurti.
„Šių metų festivalio spektakliuose nuo scenos sklido labai daug skausmo. Turbūt ir menininkams, kurie juos kuria, taip pat žiauriai skauda. Ir vilties vaidinimuose tiek nedaug – vos keli maži lašeliai”, – pirmųjų spektaklių įspūdžiais dalijosi V. Vadoklytė. Beje, jos vadovaujamame teatre „Stebulė” kūrybinį kelią pradėjo režisierius Agnius Jankevičius. Jo spektakliu „Gronholmo metodas” pradėtas jubiliejinis Rokiškio festivalis. Šiame pastatyme taip pat daug skausmo, patyčių, provokacijų, painių psichologinių žaidimų ir karčių staigmenų, kurias patiria darbo ieškantys žmonės.
Plačiau – šeštadienio GR.
Dalia Zibolienė
